Kovo 29 dieną Vilniuje vykusios konferencijos „Kryptis: Įsidarbinimas. LGBTI įtraukties darbe stiprinimas“ metu aptartos įvairovės, lygybės ir įtraukties temos, naujausios tendencijos, iššūkiai ir geroji patirtis, atvirumo darbo vietoje svarba. Renginio metu buvo akcentuojama, kaip įtrauktis sukuria naudą pritraukiant talentus ir juos išlaikant, gerinant finansinius ir bendrus veiklos rezultatus, stiprinant pasitikėjimo santykius tarp įmonių, jų darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių.
Lietuvoje vis dar neišnaudojamas LGBT darbuotojų potencialas
Sveikinimo žodį konferencijoje tarusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė akcentavo Lietuvos ekonomikos augimą.
„Lietuvos ekonomika laikosi puikiai. Mūsų startuolių, technologijų verslų ekosistemos vertė per pastaruosius keletą metų yra išaugusi septyniolika kartų. Po Kroatijos esame antri Vidurio-Rytų Europoje pagal ekosistemos augimą. Biotechnologijų sektorius per pandemiją augo 87 procentais, o 2022 metais – 22 procentais. Tai – įspūdingas augimas. Tampame aukštos pridėtinės vertės ekonomika. Žinoma, didžiuojamės ir savo pramone, gamyba, kuri yra, buvo ir išliks mūsų ekonomikos varikliu“, – sakė ministrė.
„Nors turime kuo didžiuotis, yra dalykų, kuriais negalime pasidžiaugti. Vis dar nepakankamai įtraukiame LGBT bendruomenę į mūsų ekonomikos augimą, neužtikriname reikalingos teisinės bazės, kad žmonės būtų saugūs ir jaustųsi gerai būdami savimi. Pavyzdžiui, 2022 metų Europos LGBTI teisių indekse Lietuva užėmė tik 35 vietą iš 49 Europos valstybių. Man, kaip valdančiųjų atstovei, ekonomikos ministrei ir Lietuvos pilietei yra labai liūdna matyti tokią statistiką, nes man atrodo, kad mūsų žmonės to nenusipelnė“, – tikino ji.
Ministrė pabrėžė, kokią žalą ekonomikai daro LGBTI darbuotojų neįtraukimas.
„Nėra gerai ir tai, kad vienas iš keturių LGBT asmenų ieškodamas darbo jautėsi diskriminuojamas dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Įvairūs tyrimai rodo, kad Centrinėje-Rytų Europoje nesprendžiant LGBT klausimų ekonomikos praranda iki vieno procento BVP. Jei kažkam dar neaišku, kad žmonės turi būti orūs prieš įstatymą, galbūt jie gali išgirsti bent jau ekonominius argumentus, nors, žinoma, pirmiausia reikia kalbėti apie bendražmogiškas vertybes“ – pabrėžė Aušrinė Armonaitė.
„Nepaisant to, kad Seime mums vis dar trūksta balsų siekiant priimti lygybę užtikrinančius įstatymus, Lietuva eina į priekį. Lietuva jau yra pasikeitusi. Yra daugybė nuostabių privačių iniciatyvų, kurios inicijuoja pozityvius pokyčius visuomenėje. Lietuvos ekonomikos pasiekimai yra pripažįstami pasaulyje. Netruks ilgai kol tas pokytis ateis ir į Lietuvos parlamentą. Mums trūksta visai nedaug ir kartu mes tai pakeisime ir galėsime džiaugtis geresniu šalies įvaizdžiu tarptautinėje erdvėje,“ – vylėsi ministrė.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robert S. Gilchrist pabrėžė, kad LGBT darbuotojų įtraukimas padėtų Lietuvai pritraukti naujų investicijų ir neprarasti talentų.
„Šios konferencijos nagrinėjamas klausimas man yra asmeniškai labai svarbus ir norėčiau pasakyti, kad LGBT teisės, tolerancija ir įtrauki aplinka, kur kiekvienas darbuotojas yra vertinamas, yra ypatingai svarbu. Darbuotojai, kurie žino, kad yra vertinami savo įmonės, pasieks geresnių rezultatų ir sukurs didesnę naudą. Darbdaviai privalo pasiųsti žinią, kad priekabiavimas ir diskriminacija nėra įmonės kultūra. Daugelis jaunų lietuvių išvyksta iš Lietuvos, nes mato šalį kaip labai konservatyvią ir ribojančią. Kalbu ne tik apie LGBT darbuotojus, bet apskritai apie jaunus žmones, kurie nori, kad jų šalis pasižymėtų įvairove ir siųstų žinią pasauliui, kad Lietuva yra inovatyvi jaunų žmonių šalis, į kurią nori keltis įmonės“, – sakė Robert S. Gilchrist.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius tikisi, kad Lietuvoje bus priimtas partnerystės įstatymas ir yra tikras, kad LGBT darbuotojų lygybės įtvirtinimas prisidėtų prie geresnės investicinės aplinkos kūrimo.
„JAV daugelis įmonių, ypač Silicio slėnyje, tapo lyderėmis užtikrindamos LGBT žmonių teises. Puiku, kad ir Lietuvoje yra daug drąsių įmonių, įskaitant „Bitę“, kurios ėmė kalbėti apie LGBT teises, tačiau LGBT žmonių balsai vis dar nėra pakankamai aiškiai girdimi. Lietuvai kuriant savo, kaip inovacijų šalies, prekės ženklą yra labai svarbu, kad įmonės transformuotųsi“ – pabrėžė ambasadorius.
„Lietuvai dar reikia daug ką nuveikti. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad Lietuva yra tarp 20 laimingiausių šalių. Reikėtų, kad ir vaivorykštės indekse ji pakiltų ne tik į 20 vietą, bet ir į sąrašo viršūnę. Tai padidintų novatoriškų įmonių investicijas Lietuvoje. Nemažai įmonių pasirinko neinvestuoti Lietuvoje, nes nevertina Lietuvos kaip įtraukios aplinkos. Įmonės norėtų į Lietuvą atsivežti įvairių darbuotojų ir nori, kad jie jaustųsi dirbantys įtraukioje šalyje. Tai yra iššūkis Lietuvai ir labai tikiuosi, kad Lietuva pasistūmės į priekį priimdama partnerystės įstatymą. Tai padėtų ir įmonėms keičiant darbinę aplinką, kuri taptų įtraukesnė LGBT darbuotojams“ – įsitikinęs Robert S. Gilchrist.
Kanados ambasados reikalų patikėtinis Richard Martin-Nielsen pabrėžė, kad LGBT bendruomenės teisės yra reikšminga Kanados užsienio politikos dalis.
„Kanada yra įsitikinusi, kad būtina gerbti žmogaus teises, įvairovę ir lygybę. Šiomis vertybėmis grindžiama visa tai, ką mes darome ir Kanadoje, ir tarptautiniu mastu. Kanadoje yra užtikrinamas nediskriminavimo principas įvairiais pagrindais, įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka. Siekiame, kad visi žmonės jaustųsi lygūs ir galėtų būti savimi. Kanada pasisako už LGBT teises visame pasaulyje. Tai – svarbus mūsų užsienio politikos elementas ir mes siekiame, kad šie principai būtų universalūs ir nedalomi. Šios vertybės yra svarbios kalbant ir apie verslą. Įtraukus verslas pritraukia daugiau talentų, sugeba juos išlaikyti ir išsaugoti investicijas. Lietuvos įmonės turėtų geriau išnaudoti įvairovę“, – sakė Richard Martin-Nielsen.
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko pabrėžė, kad LGBT darbuotojų situacija Lietuvoje gerėja, tačiau pokyčiai lėti.
„Gyventi, dirbti ir mylėti neišsižadant savo tapatybės yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tačiau LGBT asmenys vis dar dažnai darbo vietose yra verčiami būti nematomais, todėl jaučiasi nepritampantys. 2004 metais, kai pradėjome garsiai kalbėti apie įtraukesnę darbo aplinką, daugelis LGBT žmonių jautė, kad savo tapatybę turi slėpti. Kai kuriais atvejais nuo šeimos, draugų, tačiau ypač savo darbo vietose. Šiandien kartu su kolegomis jau galime švęsti „Pride“ renginius darbovietėse. Dar prieš penkerius metus tai Lietuvoje atrodė neįmanoma“, – sakė LGL vadovas.
Įtraukus verslas pasiekia geresnių rezultatų
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė džiaugėsi bendrovės lyderyste užtikrinant LGBT darbuotojų teises.
„Didžiuojuosi dirbdama įmonėje, kurioje visos šeimos yra vertinamos. „Bitė“ žengė svarbų žingsnį užtikrindama LGBT darbuotojų lygybę. Skatiname ir kitas Lietuvos įmones sekti mūsų pavyzdžiu. Tai padaryti nesunku, o naudą pajunta visa Lietuvos visuomenė. Mūsų iniciatyva atėjo iš mūsų darbuotojų“, – sakė ji.
„Bitė“ sako mūsų visuomenei, kad visos šeimos yra svarbios. Joms turi būti taikomos vienodos sąlygos, nepaisant seksualinės orientacijos ar šeiminės padėties. Kodėl turėtume leisti kažkam kitam spręsti, kurios šeimos yra svarbios, o kurios ne? Mūsų įmonėje prašome darbuotojų deklaruoti savo santykius, nepaisant to, ar valstybė juos pripažįsta, ar ne. Tuomet darbuotojai gali naudotis visomis mūsų įmonės šeimai suteikiamomis naudomis“, – tikino Eglė Staniulionė.
Šiaurės ministrų tarybos vyresnysis patarėjas lyčių lygybės ir LGBTI įtraukties klausimais Andreas Nielsen renginyje dalinosi Šiaurės Europos šalių patirtimi.
„Panašias iniciatyvas matėme ir Šiaurės šalyse. Įmonės jaučia, kad nebegali laukti, kol valstybė inicijuos reikiamus pokyčius, ir imasi diegti darbuotojų lygybę įtvirtinančias priemones. Žvelgiant iš Šiaurės Europos šalių perspektyvos, labai svarbu, kad vyriausybės ir verslas skatintų vieni kitus ir kontroliuotų, kaip įgyvendinamos darbuotojų lygybę įtvirtinančios priemonės. Tačiau net ir Šiaurės šalyse LGBT bendruomenės atstovai vis dar susiduria su nepagarbiu elgesiu darbovietėje, todėl yra priversti dažniau keisti darbo vietą ir mažiau uždirba. Translyčių asmenų bendruomenė dėl šių veiksnių netgi susiduria su skurdo rizika. Šiaurės šalyse taip pat buvo ilgai diskutuojama, kas atsitiks, jei bus užtikrinta visų šeimų lygybė. Tačiau užtikrinant tos pačios lyties partnerių teises buvo sulaukta tik pozityvių pokyčių“, – atskleidė Andreas Nielsen.
„Accenture Baltics“ projektų kontrolės paslaugų analitikas Mikus Ozols dalinosi savo įmonės Latvijoje įgyvendintomis iniciatyvomis.
„Mūsų įmonėje taip pat buvo pripažintos LGBT darbuotojų šeimos. Iniciatyva kilo iš vieno mūsų kanadiečio darbuotojo, kuris pasiūlė įgyvendinti šią idėją Latvijoje. Rygoje vykstant „Baltic Pride“ renginiams mūsų įmonėje buvo sudaryta speciali grupė, kuri dirbo su LGBTI temomis. „Accenture“ didžiuojasi, kad tapo pirmąja įmone, kuri dalyvavo „Baltic Pride“ eitynėse. Tikėjomės paskatinti ir kitas įmones nelikti nuošalyje. Įtvirtinus LGBT darbuotojų lygybę, darbuotojai tapo laisvesni, ėmė jaustis pilnaverte įmonės dalimi“, – pabrėžė Mikus Ozols.
Asmeninė LGBT darbuotojo kelionė
„Western Union“ skaitmeninės peržiūros komandos analitikas Luca Costantin pasidalino asmenine savo, kaip homoseksualaus darbuotojo patirtimi. Patyręs iššūkių Luca atrado darbo vietą, kur gali jausti savimi.
„Užaugau labai nedideliame Italijos kaimelyje netoli Alpių. Savo gyvenimo pradžioje ėjau nusistovėjusiu keliu. Vėliau tam tikru metu supratau, kad mano kelias išsiskyrė iš kitų. Buvo sunku pasirinkti, kokiu keliu toliau eiti. Kai kurias kryptis pasirenki pats, pavyzdžiui, ėmiau studijuoti teisę. Supratau, kad esu homoseksualus ir susidūriau su iššūkiais. Savęs priėmimas taip pat buvo kelias kelyje. Tai suteikė drąsos priimti sprendimus ir kitaip vertinti dalykus. Pradėjau ieškoti naujų sprendimų“ – pasakojo Luca Costantin.
„Atvykti į Lietuvą taip pat buvo mano pasirinkimas einant šiuo keliu. Čia sutikau puikius kolegas ir ėmiau labiau rūpintis savo emocine gerove. Mano karjeros pradžia nebuvo įkvepianti. Dirbau padavėju ir ši patirtis privertė mane susimąstyti, kokioje darbovietėje norėčiau dirbti. Tada supratau, ką reiškia dirbti neįtraukioje darbovietėje. Mano pečius užgulė našta, o problemas teko spręsti pačiam. Pradėjęs dirbti „Western Union“ pasijaučiau esantis kompanijos dalimi. Jaučiau, kad mane lydėjo kiekviename žingsnyje, žinojau kuo galiu pasikliauti, jei iškiltų iššūkių. Žinojau, kad mūsų įmonėje veikia įtraukties komitetas ir, kad man nebereikia nerimauti dėl savo tapatybės“ – patirtimi dalinosi „Western Union“ darbuotojas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant regioninio EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų Jaunimo užimtumo fondo remiamą projektą „Kryptis: įsidarbinimas“. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus.